pradi
 

















 
 
 
 
 Lapkriio Artuma: apie mus dar gyvus ir ventus
 
 

Liturgini met tkm, j laikotarpiai ir vents ireikia Viepaties lkest. lapkriio laik engiame su Vis Šventj litanija prieakyje. Bet ar neatrodo mums ventieji lyg negyven, „greiiau praskriej pro em, taip kojomis jos ir nepaliet“? Kaip vertiname savo pai „ansus“ atsidurti j, palaimintj, gretose? O kas iandien yra ventumo „kvapsnis“? Apie tai svarsto io mnesio „Artuma“ – juk lapkrit ne tik pagerbiame mirusiuosius, bet ir apmstome savo pai emik, laikin bt iapusybje. Na, o troktamas „dangus“, – kur jis yra? Kaip rao kun. Artras Kazlauskas, „dangus, nepamirkime, nra vieta, o gyvenimas su Dievu. Ir jis prasideda ne mirtimi, o Kriktu“.

Šventumo temos kontekste svarbus ir kun. Artro svarstymas apie tobulum: „Ne vien a tikriausiai esu pasiteisins, pri(si)mindamas, kad nesu tobulas. Kai kas dar prideda, kad tobulas niekada ir nebus... Ilgai tai buvo paguoda. Šiandien manau, kad tai niekikiausias pasiteisinimas krikioniui.“ Vadinas, esame pareigoti siekti ventumo… Drsinantys pavyzdys – palaimintasis Matulaitis: „Esu pasirys varu ir drsa griebti t dangaus karalij, kad ir tkstanius kart emyn tekt nukristi ir nupulti, bet vis lipsiu auktyn.“

Lietuvos vyskup laike nauj – Tikjimo – met proga primenama, jog „smoningam tikiniajam tikjimas tampa begaline Dievo dovana, o ne kokiais nors varaniais paniais“; akcentuojama bendruomens svarba. Popieius atkreipia dmes, jog Tikjimo metus lydintis gana naujas terminas – naujoji evangelizacija – neturt bti suvokiamas kaip desperatikas bandymas ginti prarandamas pozicijas sekuliarioje visuomenje. Kun. Kstuio Kvalo paskyrimo tituliniu Abzirio vyskupu ir Kauno arkivyskupo pagalbininku proga Vanda Ibianska kalbina j, taip pat – ir Teli vyskupijos augziliar Lin Genadij Vodopjanov OFM. Popieikosios eimos tarybos parengt katechezi ciklo „Šeima: darbas ir vent“ tsinyje skaitykite, kaip igyventi sekmadien – savaitines Velykas.

Šventumas neatsiejamas nuo maldos. Apie trokim, kad mums meldiantis Viepats duot enkl, kiek ironizuodamas rao Antanas Gailius: „Danai gyvename tame tarpe tarp aimanos „Mano Dieve, mano Dieve, kodl mane apleidai?“ ir diugaus sitikinimo, kad Viepats mums pila sklidin taur.“ Jog esame link monologikos maldos praktik tik su mums priimtinu atsaku, rao ir kun. Danielius Dikeviius. O juk „maldoje nevalia umirti, kas yra kas. Viename jos poliuje yra Dievas – tobulumo pilnatv, kitame mogus – tobulo Krjo krinys“.

„Šventumo matas yra Kristaus dydis mumyse“, – pasitelkdamas Biblij, tvirtina kun. Kstutis K. Brilius MIC. Tvui Antanui Saulaiiui SJ simin amerikietikas leidinys Duok mums iandien – su iuolaikini asmen gyvenimo apvalglmis. Tok iandieni palaimingj sral tvas Saulaitis labai nort matyti publikuojant ir Lietuvoje…

Paulo Lemoine’o tekste lieiama nepakankamo siklausymo vaiko poreikius problema. Kompetentingas autorius pabria, jog absoliuti klaida vaik auklti tik pagal „gerus principus“: svarbiausiu jo poreikiu visur ir visada lieka meil. Apie moters ventum – tvirt ir trap tuo pat metu – dalijasi Toma Bruait, primindama ir pal. Jono Pauliaus II mint, jog „moters genij“ sudaro unikalus ir ypatingas gebjimas – bti dl kito. Ypatingos reikms – ir ne tik Vlini kontekste – yra vienos jaunos mamos tekstas apie snaus (2 mnesi!) laidotuves, neramias mintis, kurios sukasi galvoje, kai vaiko mirties liudijime – raas „Mirties prieastis nenustatyta.“ Ir skaudi, vilties nuskaidrint patirt: „Kokia Dievo dovana ir palaima – pagimdyti angel, pasidiaugti juo ir ilydti j dang. Ir suprasti tai.“

Barboros Šalaeviits reportaas apie evangelizacijos pratybas olimpinio Londono gatvse kupinas ir nustebimo, ir pasitikjimo Dievu diaugsmo: „Kokius didius dalykus Jzus daro ia pat, per mones!“ Tai gyvas liudijimas, kad evangelizacija – vienas nuostabiausi savs realizavimo bd.

Psichologs Zitos Vasiliauskaits tekstas – apie gyvenimo pilnatvs alk ir btinyb kuo anksiau uduoti esmin gyvenimo klausim ir j atsakyti: „Kodl a veikiu tai, k veikiu? Ar i tikrj a darau tai, k turiu daryti?“ valgas apie vidin harmonij ir kur jos iekoti, pratsia Vytaut Maciukait. Nors bd, kaip susigrinti jgas ir atgauti pusiausvyr, mgina pateikti vairiausi specialistai bei arlatanai, verta sidmti: tikroji dvasios ramyb pinig nekainuoja. Skilties „Gyvenimas kaip senas vynas“ autor Vanda kandi, bet taikli: „Norime „patogios“ Banyios, Dievo, kuris nesikit ms reikalus, kai to nepageidaujame, bet gelbt, kai klimpstame.“

Turbt sutiksite, jog mirusij pagerbimas – reikalingesnis gyviesiems nei ijusiesiems. Nes taip knijame ir savo mogikumu igyvename ijusij svarb, pasiliekani ms gyvenime. Todl, darbais ir maldomis mindami mirusiuosius, nepamirkime ir savo siel, viltingai enkime Tikjimo metus. O redakcija nuoirdiai tikisi ukrsianti skaitytojus trokimu engti pro dangaus vartus – taip, kaip numerio virelio reprodukcijoje dangun engia visi Pakriktytieji, – ir kartu su „Artumos“ autoriais teigti, jog „bti tobulam – tai bti tokiam, koks bti privalai“. Ir laimti Aminj gyvenim.

Rta LAZAUSKAIT

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi